Apie pirmus kandidatų debatus į Kelmės raj. tarybą ir mero postą

Radau, kur būtų galima pažiūrėti debatus kandidatų į Kelmės rajono tarybą bei mero postą! Kadangi pasidalinau savo mintim apie straipsnį, kur tik keli kandidatai pateikė atsakymus, todėl būtų nesąžininga kitų atžvilgiu, jei neapžvelgčiau ir laidų. Taigi, įspūdžiai iš pirmojo „šou“, kuris vyko vasario 12 dieną, o dalyvavo Egidijus Ūksas (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Dabar taryboje turi 3 vietas), Gipoldas Karklelis (Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pakeitė Juozą Rimkų. Dabar taryboje turi 5 vietas), Algirdas Sakalauskas (Darbo partija. Dabar taryboje turi 2 vietas), Vygandas Každailis (partija Tvarka ir teisingumas, pakeitė Vincą Metrikį. Dabar taryboje turi 2 vietas).

Gerai, iš pradžių pakeiskim žodį „debatai“ į „pokalbių laida“. Kodėl? Nes pats žodis „debatai“ reiškia ginčą, diskutavimą, o jo tiesiog nebuvo. Jei pasakysit, jog buvo, tai klausimas – atsakymas nėra debatai. Beveik visi klausimai, kurie buvo pateikti, yra visiškai netinkami tokiai laidai. Na, neskaitau tų 4 klausimų, kur buvo kiekvienam asmeniškai ir tai sudarė nelygybę, nes neleido kiekvienam pasisakyti ta tema. Atrodo, kad atsakymo laikas klausimams buvo skiriamas taip, jog kuo daugiau išnaudot laiką ir nieko gero nenuveikt. Dar keisčiau, kad į vieną laidą atvyko tik 4 kandidatai, o ne visi 6. Mačiau, jog ir kitoje laidoje irgi buvo 4, tai sistema nesuprantama. Manau, jog su 6 sėdinčiais kandidatais neturėtų būti sunku „susitvarkyti“. Visgi, „aplinka“ sudarinėjo man įvaizdį, kad per plačiuosius ekranus atrodė labai prastai, o pamatęs supratau, kad situacija blogesnė, nei įsivaizdavau. Manau, kad šiuo atveju VRK išleido pinigus „į balą“. Užbėgant už akių tiems, kurie sakys „ko pats nepadarai geriau?“ ir pan., tai atsakymą pateikiu iškarto: „Jei gyvenčiau šiuo metu Kelmėje- padaryčiau“.

Klausimai ir skiriamas laikas jiems:
1. Trumpi prisistatymai apie save (1 minutė);
2. Komandų (sąrašo) pristatymai ir šūkiai (2 minutės);
3. Programų pristatymai (5 minutės). Argumentuoja, jog tai reikalinga, nes visi neskaito programų, o reikia supažindinti žmones su tuo. Pirma, per 5 minutes kandidatas neišdėsto programos, o klausytojas į žodžius nespėja įsigilinti. Antra, iš programų galima susidaryti tik dalinį įvaizdį, nes neaišku kiek partijos įvykdys rinkiminių pažadų kadencijos metu. Trečia, programos atsiskleidžia geriau per debatus, kai atsakinėjama į klausimus, pačių kandidatų diskusijos metu, kai pasakojama kas bus (ne)daroma, kas rajone yra gerai/blogai ir t.t.;
4. Pasakyti savo partijos ir kandidatų stipriąsias savybes (1 minutė);
5. Pateikiami skirtingi klausimai dalyviams (3 minutės):
Egidijui Ūksui gauna klausimą - Apie mokyklų tinklą, neformalų ugdymą, lopšelius-darželius, kokie pokyčiai lauktų, jei laimės rinkimus?
Gipoldui Karkleliui – Kaip stiprinsite bendruomenių veiklą? Kaip stiprinsite seniūnijas? Kokia yra situacija Kelmės rajone? Ką darysite toliau ir ką keisite?
Algirdui Sakalauskui – kaip keisti investicinę ir verslo aplinką? Kaip padėsite kurtis smulkiajam verslui? Kokie planai?
Vygandui Každailiui – Kokia yra aplinkosaugos situacija Kelmės rajone? Ar miesteliuose yra išvedžiotos nuotekų sistemos? Ar žmonės geria švarų vandenį? Ką žadate keisti?
(klausimai neapgalvotai pateikti, nes žmonės vėliau kartojosi atsakinėdami)
6. Kodėl Kelmės rajono gyventojai turėtų balsuoti už jus ir už jūsų partiją? (1 minutė).

Pirmus 4 klausimus galėjo sujungti į vieną ir skirti 1,5-2 minutes, kandidatai būtų pilnai papasakoję apie save ir partiją. Likusį laiką galėjo padalinti svarbioms temoms (švietimas, nedarbas, sveikatos apsauga, socialinei reikalai ir t.t.), o tai būtų sudarę sąlygas pakalbėti visiems ir susidaryti įspūdį žiūrovams apie jų turimas žinias bei vizijas. Taip pat nebūtų reikėję tos pačios eilės tvarkos (visada pirmas atsako E. Ū., o paskutinis V.K.), nors kiek įvairovės. Vedėja nebuvo pati geriausia ir matėsi, kad ne iki galo pasiruošusi. Bet gerai, turim ką turim ir tai dabar pabandysiu aptarti bei šiek tiek
„atpasakoti“ laidą, kad nereikėtų žiūrėti įrašo, bet galėtumėt susidaryti bendrą vaizdą. Praleisiu visus „susipažinkite su kandidatu“ klausimus ir pradėkim nuo programų pristatymų. Beje, kandidatų kalba šiame tekste iš dalies yra taisyta, bet, manau, atspindi pagrindines jų mintis.

E. Ūksas
Atsakymas į 3 klausimą: Kaip aktualiausią problemą, išskyrė didelį nedarbą (14 proc., paskutiniais duomenimis). Paminėjo, jog 2008 metais centrinė valdžia Kelmę pripažino, kaip probleminę teritoriją, o jo manymu, tokių teritorijų tikslas yra mažinti nedarbą. Dėl kurio prasideda migracija ir o to pasekmėje Kelmėje pensinio amžiaus asmenų yra 25 proc. visų gyventojų. Kaip sprendimo variantą siūlo investuoti ne į kultūrą, o į verslą. Dėl užsienio ir nacionalinių investicijų Kelmėj tenka konkuruoti su Kuršėnais, Šiauliais, Šilale ir kt. rajonais, kur valdžia stengiasi suteikti geresnes sąlygas, nei Kelmės valdžia tai stengiasi daryti. Visa tai bandys daryti visomis įmanomomis priemonėmis: bendraujant, tvarkant teisines normas ir t.t.

Hm... pagal Statistikos departamentą, Kelmėje 2014 metais buvo 2,3 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 15 proc. visų darbingo amžiaus asmenų. Dėl probleminio regiono nemeluojama, Kelmė iš tiesų tokiu pripažintas. Iš viso tokį statusą turi 14 savivaldybių, kurios privalo įgyvendinti specialias užduotis ir pasiekti Lietuvos gyvenimo kokybės vidurkį. Pagal darbo biržos duomenis, Kelmės savivaldybėje pirmąjį šių metų mėnesį buvo tik 70 laisvų darbo vietų. Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kelmės rajone 2015 metų pradžioje gyveno 29 569 asmenys, iš kurių pensinio amžiaus yra 6 555 asmenys, o tai yra apie 22 proc. Kelmės savivaldybės duomenimis, tiesioginės investicijos Kelmės rajone labai stipriai nukrito 2013 metais (2012 m. 11 mln. Lt, o 2013 nesiekė 2 mln. Lt), o materialinės investicijos (LSD duomenys 2013 metų) krito nuo 24 130 tūkst. eurų 2012 metais, iki 14 494 tūkst. eurų 2013 m.
Mano nuomone, visada savivaldybės konkuruoja tarpusavyje dėl galimų investitorių, kurie galėtų sukurti darbo vietas. Man jo šiame atsakyme trūko konkretumo, kokiais tiksliais darbais pritrauks įmones į Kelmės rajoną. Pvz. atleisti nuo mokesčių, subsidijuoti, sudaryti sutartis su išsilavinusiais žmonėmis, kurie atvyktų į Kelmę gyventi, o ne įmonei reiktų juos atsivežti kaip darbo jėgą.

Atsakymas į 5 klausimą: Tikrai neuždarys mokyklų, nes jau visos uždarytos, kurios turėjo užsidaryti. Šiuo metu aktualios yra kitos problemos, o ne mokyklų tinklo. Pasakė, kad didins mokyklos finansavimą ir spręs aptarnaujančio personalo atvykimą į darbą. Mokytojai dirbdami per kelias darbo vietas, išleidžia nemažai lėšų transportui, todėl pasistengs kompensuoti patirtas išlaidas. E. Ū. Liūdi, kad Kelmės mieste nėra modernaus darželio kaip Tytuvėnuose ar Užventy, bet šie darželiai turi savo problemų – ne visi tėvai gali vaikus atvežti, todėl siūlo nupirkti transporto priemonę, kuri galėtų tai padaryti už tėvelius.

Tytuvėnų ir Užvenčio darželiuose nebuvau, negaliu komentuoti, kaip ten yra su pasiekiamumu ir kokybe. Manau, kad mokyklose turi ne tik finansinių problemų, bet ir tokių, kaip piktybiški, nemotyvuoti mokiniai, kurie maišo visai likusiai klasei gilinti savo žinias, taip pat motyvaciją praradę mokytojai, kurie ateina „atsėdėti pamokas“, o ne ką nors naudingo išmokyti jaunąją kartą. Taip pat neformalus ugdymas, apie kurį nei žodžio nepasakė kandidatas, trūksta nuomonės apie NVO ir jaunimo aktyvumą.

G. Karklelis
Atsakymas į 3 klausimą: Partija yra tokia „savotiška“ regiono partija, kuri didžiausią palaikymą turi kaimeliuose, miesteliuose. Pagrindinė problema yra tai, jog nevystoma regioninė politika, o dėl to auga socialinė atskirtis tarp miestų ir miestelių, kaimiškų rajonų. Kelmėje irgi reikia turėti savo „regioninę politiką“, kuri partijos programoje yra išdėstyta. Pagrindiniai partijos programos akcentai: 1) „pagarba ir parama žmogui“; 2) bendruomeniškumo ugdymas, nes turime bendras problemas, kurias turime spręsti visi kartu; 3) Sumažinti biudžetinius etatus, mažinti biurokratiją, viešinti gerai ir blogai atliktus darbus bei skaidrinti viešųjų reikalų ir finansų tvarkymą.

Tikriausiai niekas nepaneigs, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra stipriausia kaimiškuose vietovėse, o ypač Šiaulių rajone. Nenustebčiau, kad valdančiojoje tarybos daugumoje šiais metais jie būtų. Visiškai sutinku, jog didžiuosiuose miestuose susikaupia investicijos ir dėl to didėja atskirtis, pvz. tarp Kelmės ir Vilniaus. Bet į Kelmę niekad neateis Barclay, nes pas mus nėra pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos. Klausimas kyla kaip sumažinti tuos etatus? Nėra paprasta atleisti darbuotoja, jei jis nenusižengia ir atlieka savo pareigas. Na, nebent daryti reorganizaciją. Džiaugiuosi, kad sieks viešumo, nes jo trūksta, bet trūksta žingsnių, kaip tą viešumą įgyvendinti? Viską dėti į internetinį Kelmės savivaldybės puslapį? Na, tarsis su bendruomene, bet kol kas rodo patirtis, kad po rinkimų nėra taip dažnai su rinkėjais tariamasi.

Šiek tiek nacionalinių pamąstymų: keista, kad nėra daug stiprių lyderių partijoje, kurie galėtų dalyvauti LRT debatuose, nes kol kas ten mačiau tik europarlamentarą B. Ropę ir niekur nekandidatuojantį R. Karbauskį.

Atsakymas į 5 klausimą: Bendruomeniškumas – labai svarbus dalykas, o juose mato ir gerų, ir blogų dalykų. Rajone bendruomeniškumas didėja, o ką taisyti yra parašyta partijos programoje. Pirmas dalykas, ką reikia padaryti su bendruomenėmis, tai jas depolitizuoti. Bendruomenės pirmininkas negali būti jokios partijos narys, nes kai bendruomenės kūrėsi, partijos labai stipriai kvietė pas save jų pirmininkus, o vėliau jiems liepia agituoti už tam tikras partijas. Antra, yra labai svarbu, kad bendruomenės pasijaustų lygiaverčiais partneriais – žmonės labai vangiai ateina į susitikimus su valdžia, nes mano, kad jų balsas nereikšmingas, nes valdžia laiko save „aukščiau“ esančia institucija. Reikia, kad visi susėstų prie stalo ir išklausyti visus pasiūlymus, kaip lygiaverčiai partneriai. Taip pat įtraukti į rajono reikalų tvarkymą, nes žmonės nusivylę ir balsuoja kojomis (neateina į susitikimą su politikais). Jei po susitikimo su bendruomene atsirastų koks nors sprendimas valdžioje, žmonės pradėtų aktyviau dirbti ir teikti pasiūlymus, nes žinotų, jog jų nuomonė yra girdima.

Nemanau, jog būtina depolizuoti bendruomenes, svarbiau yra tai, kad pirmininkas būtų protingas, turėtų vertybes ir nesinaudotų savo padėtimi. Na, džiugu, kad nori išklausyti žmones, suteikti jiems teisę, bet įdomu kaip bus po rinkimų, nes bendravimo su rinkėjais nepamatuosi, o žodžiai gali likti žodžiais. O dėl sprendimo, jei per susitikimą nėra pasiūlymo, kuris duotų naudos, ar jį irgi reikia bandyti įvykdyti vien dėl to, jog jis skatins pilietiškumą? Gal čia reikia ir šiek tiek kitokių problemos sprendimo įrankių, kaip tų pačių susitikimų darymas, o susitikimų metu duoti ataskaitą, kas mėnesį, kas buvo padaryta? O prieš susirinkimą, po darbų važiuoti į tą miestelį ir aplankyti žmogų namuose ir asmeniškai jį pakviesti „ataskaitos davimo vakarą“? Taip tikrai parodys, kad rinkėjo balsas ne šiaip sau. Kitas dalykas, dvi kadencijas iš eilės, dabartinis valstiečių ir žaliųjų kandidatas į merus J. Rimkus, atsisakė savo vietos taryboje, argumentuodamas, kad pareigos savivaldybėje (Žemės ūkio skyriaus vedėjo) yra vertingesnės ir ten gali labiau padėti paprastam žmogui. Žinant šį faktą kyla klausimas: kam eiti į rinkimus, jei žinai, kad savo vietą atiduosi kitam? Man iš dalies tai yra rinkėjų apgaudinėjimas, nes jie pasitikėjimą atidavė vienam kandidatui, o šis jį perleidžia kitam, lyg kokį daiktą. Savo atsakyme neminėjo nieko apie seniūnijas, seniūnus bei seniūnaičius, ką šioje sferoje reiktų daryti.

A.Sakalauskas 
Atsakymas į 3 klausimą: Tiesiai šviesiai pasakė, ką nori padaryti per 2 minutes (iš 5 turimų):
1. Lopšelio – darželio „Ąžuoliukas“ renovacija;
2. Naujins Kelmės liaudės meno švenčių organizavimo programą;
3. Sieks, kad visos Kelmės gatvės būtų apšviestos, įdiegiant išmaniąsias technologijas ir jos švies visu tamsos metu;
4. Rajono žvyrkelių asfaltavimas (išvardino kokius ir kiek km);
5. Skirs didelį dėmesį verslo skatinimui ir plėtrai;
6. Sieks, kad savivaldybės institucijos, prieš priimdamos sprendimus verslo srityje, pirma juos suderintų su Kelmės rajono verslininkų asociacija;
7. Bendraus su verslo atstovais ir taip pritrauks daugiau investicijų, sukuriant kuo palankesnes sąlygas, kad plėtotų verslą ir sukurti naujų darbo vietų;
8. Investuotojams siūlys naujus žemės sklypus.

Papildė Alfonsas Gužauskas: skatins smulkųjį verslą ir ypatingai atkreips dėmesį į neįgaliųjų žmonių verslo skatinimą. Pvz. 3 metus atleisti nuo mokesčių, jog sukurtų sau ir aplinkiniams darbo vietas. Taip pat dalinti informacinius lapelius verslininkams, kuriuose būtų parašyta, kokius mokesčius mokėti, kokios sąlygos yra jam plėtoti.

Man daug klausimų atsiranda galvoje: kaip atnaujins Kelmės liaudies meno švenčių organizavimo programą ir kodėl? Toliau, apšviesime visas Kelmės gatves, bet ar tai naudinga, kai mažai kas naktį vaikšto net penktadienį ir šeštadienį? Gal geriau tik centrines būtų? Ir kokia ta išmanioji technologija? Tada, kokiais būdais sukurti tas „palankesnes sąlygas“ verslui? Dėl bendradarbiavimo su asociacija: jei atsitiks taip, kad savivaldybė norės priimti kokį nors nutarimą, kuris nepatiks Kelmės verslininkų asociacijai, bet jis naudingas visiems Kelmės gyventojams, kas tada? Kokius naujus žemės sklypus būtų galima pasiūlyti verslininkams? Aiškiau kalbėjo palaikymo komandos narys A. G. Man labai patiko, kad vienintelį kartą išgirdau, kad bandys integruoti negalią turinčius asmenis, nes jie tikrai gali dirbti, bet žmonių stereotipai, dažnu atveju, viską sugriauna. Taip pat, gal visus jaunuosius verslininkus reiktų atleisti trim metam nuo mokesčių ir supaprastinti visko įsigijimą, o ne tik negalią turintiems asmenims? Aiškiai pasakė, kaip planuoja pateikti informaciją ir kokius „lapelius“ reikės kurti savivaldybei bei kas juose bus parašyta, kad būtų lengviau verslininkams.

Atsakymas į 5 klausimą: Jam pažįstama verslo aplinka, todėl siūlo didinti verslo paramos fondo lėšas, kuris turėtų remti jaunus, besikuriančius verslininkus, naujai steigiamoms įmonėms, padėti su palūkanų apmokėjimu, steigimo mokesčiais. Sklypų yra numatytų, bet sklypai kelinti metai išnaudojami ir reikėtų pasiūlyti naujų vietų verslui, kur verslas galėtų pamatyti geresnes perspektyvas. Kai lieka laiko, įsitraukia palaikymo komandos narys Rimas Bertašius, kuris vadovauja įmonei „Žemės ūkio kooperatyvas Džiaugsmelis“, kuri tapo 2013 metais Šiaulių apskrities nugalėtoja, kaip geriausiai besivystanti. Jam būtų malonu, jog atsirastų daugiau tokių įmonių ir tada galėtų įsitvirtinti daugiau jaunimo. Visoje Lietuvoje jau yra problema su jaunimu, nes jis išvyksta, todėl dėl senėjančios visuomenės, bus labai sunku valstybei mokėti pensijas. Siūlo steigti fondą, kuris suteiktų finansavimą ar butus jauniems žmonėms ir padėtų įsikurti Kelmėje.

Vėl kyla klausimas, man mirtingam žmogui, kokie sklypai? Kaip sudaryti tas sąlygas verslui? Padėti su kokiomis palūkanomis, kokiais mokesčiais? Galėjo tiesiog pasidalinti verslininko patirtimi... Man trūksta vizijos, nepasakė kokie ateities planai. Komandos narys R.B. iškėlė problemą dėl rajono senėjimo ir pasiūlė iškarto sprendimą – padėti įsigyti ar suteikti būstą. Būtų įdomu išgirsti gerąją patirtį pačios įmonės, kodėl ji buvo taip įvertinta Šiaulių apskrityje, galbūt tai padėtų pritraukti daugiau investicijų?

Vygandas Každailis
Atsakymas į 3 klausimą: Išskyrė du pagrindinius punktus:
1. Taupia politika užtikrins mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimą;
2. Didins savivaldybės pavaldžių įmonių veiklos kontrolę.

Pateikia pavyzdžius iš savo verslo pusės, kad savivaldybėje neefektyviai panaudojamos lėšos. Tarkim, kiekviena seniūnija ar mokykla turi žoliapjuvę ar traktoriuką, kurią „užkuria“ kartą per savaitę kelioms valandoms. Siūlo geriau samdyti verslą, jog įmonė laimėjusi konkursą, galėtų bent dalį mokyklų ir seniūnijų tvarkyti. Taip tada nereikėtų savivaldybei prižiūrėti technikos bei mokėti atlyginimus ūkvedžiams, kurie visa tai atlieka. Toliau kalba apie savivaldybės įmonių veiklos efektyvinimą (iš dalies pripažįsta, kad kai kur yra „pasodinti“ žmonės pagal pažintys ir dėl to nieko nepadaro), mini Tytuvėnų piligrimų centrą, kuriam priklauso vienuolynas, kuris miestelį išgarsino Lietuvoje ir už jos ribų. Jo nuomone, reklama yra, bet per metus ši įstaiga, neefektyviai dirbdama, uždirbo tik 40 tūkst. litų, o iš savivaldybės biudžeto skiriama 50 tūkst. eurų. Tai padaro išvadą, kad vienuolyną, galbūt, reiktų atiduoti verslui, nes, tikriausiai, jis geriau išnaudos jo privalumus. Pabrėžia, kad rajone yra senėjimas ir kad kovojo dėl Sporto centro statybos. Sporto centro naudą įžvelgia ten, kad jaunimas turės vietą sportuoti ir telks bendruomenę, nes žmonės laukia tinklinio varžybų ir būna susiplanavę dieną, o po jų norisi aptarti varžybas, pabendrauti su draugais, todėl ir sporto baras centre suteiks naudą.

Na, man aišku, išsikėlė problemą ir pasakė, kaip būtų galima ją spręsti. Neturiu prie ko prikibti, patiko, jog paminėjo dabartinės valdžios problemas, nors jo partija yra daugumoje. Tik negaliu pasakyti ar iš tikro tokia informacija yra apie piligrimų centrą. Visiškai pritariu, kad Sporto centras iš socialinės pusės būtų naudingas Kelmei, skatintų sportą ir aš juo džiaugčiausi bei naudočiausi, jei būtų galimybę. Taip, imtynininkams reikia geresnių patalpų ir tai užsitarnavo savo pasiekimais, sutinku, kad po varžybų yra labai smagu pasidalinti įspūdžiais ir pamenu, koks pats išeidavau po Antivio – Etovio pergalės ar pralaimėjimo. Bet iš ekonominės pusės: turim gan neblogas mokyklų sales, bet J. Graičiūno gimnazija ją turi 4 aukšte. Mano nuomone, buvo savivaldybės trumparegiškumas ir reikėjo vietoj sutvarkyto stadiono pastatyti gerą salę, kuria dienos metu pasinaudotų mokiniai, o vakare būtų rengiamos treniruotės, savaitgaliais varžybos. Kitas dalykas yra tai, kokia centro salės nuoma bus paprastiems gyventojams, kurie vakarais susirenka krepšinį ar tinklinį pažaisti (jei ji išvis bus nuomojama?) ir jei ji bus didesnė, nei salės nuoma mokyklose, tai ar daug asmenų eis į centrą tada žaisti? Aš tikrai tikiuosi, jog šitas centras nebus savivaldybei našta, o žmonės jo paslaugom naudosis kiek įmanoma dažniau.

Atsakymas į 5 klausimą: vandentiekiai ir kanalizacijos – visos tokios problemos yra kiekviename rajone. Pas mus yra irgi senų, bet nemaža dalis yra pakeista, pasinaudojant europinius pinigus. Vieną iš problemų mato danų kiaulių kompleksą, nes pasisukus vėjui, į Tytuvėnų miestelį ateina smarvė, dėl kurios nesinori vasarą eiti į lauką, namuose stengiamasi greičiau užsidaryti visus langus. Dėl to žmonės išreiškia didelį pasipiktinimą ir ateinančiai valdžiai bus privaloma spręsti šią bėdą. Kaip galimą sprendimą įvardiją tarybai neleisti vasarą išpilti srutų išvis arba tik dalį ir tik, kai vėjo kryptis kvapą neštų į kitą pusę. Taip pat teigia, kad privatūs asmenys gali ir nori sutvarkyti erdves prie ežerų, kur išpjautų nendres ir atvežtų smėlio, bet centrinė valdžia davusi labai daug galios Tytuvėnų regioniniam parkui, todėl be jų žinios neįmanoma to padaryti, o regioninio parko atstovai prieštaraus tokiems darbams, nes pagal juos viskas turėtų būti natūralu ir tai yra gražu. Čia gali būti ir centrinės valdžios problema, kad siūlo tokiose srityse būtų padaryta decentralizacija, nes vietinė savivalda geriau atliks darbus, nes ji labiau suinteresuota geriau, švariau gyventi. Taip pat yra gyvenviečių, kur bėga prastas vanduo, bet šios problemos sprendimas yra ilgalaikėje perspektyvoje ir nauja valdžia panaudos visus savo išteklius, pritrauks ES finansavimą, o tai padės pagerinti vandens būklę, sutvarkyti kanalizaciją.

Sutinku, kad savivaldybės tam tikrais klausimais geriau gali susitvarkyti nei valstybė ir sutinku, jog decentralizacija gali padėti, bet viskas turi būti ribose. Danų komplekso problemos negaliu komentuoti, nes nesu susidūręs su tuo, bet viena iš savivaldybės privalomų funkcijų yra užtikrinti šilumos, elektros, geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, todėl be jokių klausimų tai turi vykti ir, tikėkimės, kad ateinanti valdžia padės žmonėms, kurių vienos iš pagrindinių gyvenimo sąlygų dar nėra užtikrintos.

Mano nuomone, šių debatų lyderis buvo V. Každailis, kuris įvardino ir dabartinės valdžios problemas, ir jų sprendimų būdus. Prisipažinsiu, kad po šių debatų balsuočiau už jį, bet ne už partiją. Antrą ir trečią vietą skirčiau E. Ūksui ir G. Karkleliui, kuriems pritrūko konkretumo ir tikslumo, buvo kalbama šiek tiek „tiesiai per aplinkui“. Na, paskutinę vietą užima DP atstovas – A. Sakalauskas. Visi, kurie skyrė tą 1 valandą savo laiko, puikiai matė, kad jis nesijautė komfortabiliai, į klausimus kartais atsakydavo labai trumpai, o vėliau nežinodavo, kaip išnaudoti likusį laiką, bet čia ateidavo vedėja, kuri uždavinėdavo papildomus klausimus, ir palaikymo komanda į pagalbą, kuri buvo konkretesnė – įvardino problemą ir iškart galimą jos sprendimo būdą.

Stay tuned! Iki rinkimų turėčiau peržiūrėti ir likusias laidas.

https://www.youtube.com/watch?v=LEEF62_xqxs#t=4051